Antalieptės HE tvenkinys

Antalieptės HE tvenkinio žuvų išteklių būklė yra ant ribos tarp geros ir vidutinės. Tvenkinyje pernelyg mažas plėšriųjų žuvų santykinis gausumas, todėl, atitinkamai, vyrauja smulkios žuvys (mažas vidutinis individo svoris). Pagrindinių žuvų rūšių – ešerių ir karšių populiacijose amžinių klasių įvairovė yra išties didelė, tačiau ešerių populiacijoje vyrauja maži, obligatiniams plėšrūnams dar nepriskirtini individai. Lydekų laimikiuose individų amžinė įvairovė taip pat nėra didelė. Plėšriųjų žuvų santykinė biomasė sudaro apie 10,4% bendros žuvų biomasės, o tai nėra daug (optimaliu atveju plėšriųjų žuvų biomasė turėtų sudaryti ≥ 20% bendros žuvų biomasės).

2010-2015 m. laikotarpiu į Antalieptės marias žuvys leistos tik 2014 ir 2015 m. 2014 m. leisti paauginti sykai, 9,5 tūkst. vienvasarių sterkų ir 30 tūkst. vienvasarių šamų, 2015 m. – paauginti sykai ir 200 vnt. trimečių šamų. 2015 m. vykdytų tyrimų metu įveisimo sykais ir sterkais efektyvumas negalėjo būti įvertintas, kadangi suleisti individai dar nebuvo užaugę iki tokio dydžio, kad būtų efektyviai gaudomi tinklais. Tuo tarpu šamų 2015 m. laimikiuose pasitaikė, sugauti 3+ ir 6+ amžiaus individai. 2015 m. sugauti 3+ amžiaus šamai teoriškai gali būti tais pačiai metais į tvenkinį įleisti individai, o 2014 m. leistų šamų generaciją atitinkančių (1+ amžiaus) šamų nesugauta. Laimikiuose pasitaikė ir subrendusių, 6+ m. amžiaus šamų, tad sugauti 3+ amžiaus šamai gali būti ir natūralios reprodukcijos kilmės. Bet, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau vykdytų tyrimų metu šamų Antalieptės mariose išvis nesugauta, įveisimą šamais galima laikyti efektyviu.

„Žvejybos rojus“. Žuvų išteklių vertinimas